Nevėžio senslėnis – didžiausia Vidurio Lietuvos žemumos kraštovaizdžio vertybė. Mažai žmogaus paliestas upės senslėnio kraštovaizdis – poledynmečio laikų palikimas. Daugybė pasagos pavidalo senvagių atsirado ilgainiui keičiantis upės vagai. Patvinęs Nevėžis plačiai išsilieja ir apsemtose pievose palieka daug dumblo bei suformuoja įvairiausių netaisyklingos formos ežerokšnių, kūdrų. Žygiuodami Nevėžio upės slėnio pažintiniu taku matysime, kokia senvagių įvairovė. Aiškinsimės, kokie čia auga ypatingi augalai ir kokie gyvūnai suranda namus.