Žiema baigiasi – laukiame pavasario pranašo!

Ar žinote, jog vasario 24-oji – Vieversio diena? Pakelkime akis į dangų – galbūt išvysime šį mažą, pavasarį ant savo mažų sparnelių nešantį paukštelį.

Vieversys – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu, lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu jų palydovu. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Apytiksliai tai buvo vasario 24-oji, nuo senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma – kuo anksčiau vieversys pasirodys ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta ir pavasario teks palūkėti.

Senovėje ši diena buvo apipinta įvairiais mitais, pasakojimais, apdainuota dainomis. Senoliai sakydavo: jeigu vieversiukas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei kartais parskristų anksčiau, turės dar „atgulėti“ – pavasaris užsitęs, ilgokai bus žvarbu. Tada jo giesmelė nelabai linksma:

Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas…
Aruodėliai dyki, o vaikeliai pliki…

Tačiau pavasaris greitai nugali žiemos kliūtis ir tada taip uždainuodavo:

Kaip pradėjo rugeliai
Keltis ir žaliuoti,
Tuoj pradėjo vieversėlis
Sau lizdelį ruošti.

Senovėje tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.

Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.

Šiukštu ir miltus rėčiu sijoti – pasėlius vasarą užpulsią amarai.

Dirvinis vieversys, liaudyje dar vadinamas vyturiu, cyruliu, vieversiu, voversiu (Alauda arvensis) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, vieversinių (Alaudidae) šeimos rūšis.

Lietuvoje perintys dirviniai vieversiai yra sezoniniai migrantai. Į Lietuvą atskrenda kovą–balandį, išskrenda rugsėjį–spalį. Šalyje labai dažni, bet labiausiai paplitę šalies vidurio rajonuose, retesni pietryčiuose.

Vieversėlis Krekenavos regioniniame parke šiemet dar nestebėtas, tačiau artimiausiu metu tikimasi jį išvysti ir, kad parneš jis žinią ant sparnų, jog pavasaris jau ne už kalnų…

Čia galite paklausyti vieversio balsą.

Nuotrauka Depositphotos.