Vandens turizmo trasa Nevėžio upe

Žemėlapis

Lankytini objektai, pro kuriuos praplauksite plaukdami Nevėžiu:

1.    Daugiakamienė pušis.

Kalnelio miško pakrašty – įspū­dinga daugiakamienė pušis – gamtos paveldo objektas.

2.  Poilsiavietė. Įrengta prie ežerokšnio, vadinamo bedug­ne.

3.  Kiršinas – dešinysis Ne­vėžio intakas. Patogu pradėti kelionę vykstantiems keliu Naujamiestis-Krekenava (į kairę prieš tiltą). Prie tilto – maudymosi vieta. Iki šiol išli­kusios natūralios pievos (Natura 2000 teritorija). Už Kiršino Nevėžio vidurupio draustinio riba.

4. Buvusio malūno užtvankos liekanos. Brasta. Čia buvęs medi­nis tiltas. Už brastos esančią salą apiplaukti geriau kairiuoju kraštu.

5Murmulių dvaras. Kadaise lenkų ponams priklausę daugiau nei šimtmečio mediniai pastatai, didžiulis sodas. Plaukdami pasigrožėsite tik iš visos buvusios medinių rūmų didybės likusia, į Nevėžį atsukta, namo dalimi, prie­butį remiančiomis kolonomis.

6.  Nevėžio upės atodanga. (Kairiajame upės krante). Nuo šlaito atsiveria puikus upės vingio vaizdas.

7.  Kaimo turizmo sodyba. Čiūrų kaime Rigoleto ir Ramutės My­kolaičių sodyboje galima užsisakyti pirtį, nakvynę, išsinuomoti dvira­čius ir pakeliauti po apylinkes. Šeimininkai suteikia galimybę jodinėti žirgais, žvejoti.

8.  Brasta. Čia buvęs medinis tiltas. Teks perkelti baidares. Šias apylinkes vietiniai žmonės vadina Samarija, Samarskas, Samarkandas. Kažkada čia stovėjo vandens malūnas.

9.  Vadaktėliai. Kabantis tiltas. Prie kabančio tilto patogu išlipti. Iki Vadaktėlių apie 700 m.

1902-1905 m. Vadaktėliuose kunigavo Juozas-Tumas Vaižgantas. Vadaktėlių bažnytėlė yra architektūros paminklas, kuriame saugo­mos dailės vertybės – varpas bei V. Svirskio darbai. Šalia kapinaitės, kuriose palaidotas žymus knygnešys Kazys Ūdra.

10. Kaimo sodyba „Pas Rapolą”. Sodyba įsikūrusi miško glūdu­moje, šalia Nevėžio vingio. Čia rasite du namus su 6 miegamaisiais, pokylių sale, talpinančia 60 žmonių, dvi svetaines, lauko terasas. Siūlomos paslaugos: valčių , kamuolių (futbolo, tinklinio), badmintono rakečių, dviračių, slidžių, pačiūžų, žvejybos invento­riaus, baidarių nuoma, dažasvydis.

11. Ūdrų dvaras. Čia buvęs medinis tiltas. Iki dvaro 200 m. Ūdrų dvaras dar buvo vadinamas Mažaisiais Vadaktais. Iš 11 buvusių dva­ro pastatų likę tik septyni.

12. Atokvėpio vieta. Vadaktai. Nuo Nevėžio iki Ustronės viensė­džio 1,5 km. Svirne įrengtas J. Tumo-Vaižganto ir knygnešys­tės muziejus. Pakeliui į Ustronę stovi vietinių meistrų Nemanių sukurti stogastulpiai knygnešiams.

Norint plaukti toliau, teks įveikti akmenų kliūtį – buvusio malūno užtvanką.

13. Leonardavo dvaras. 1881 m. dvarą valdė Leonardas Bitautas. Iš buvusių dvaro pastatų likęs tik vienas. Didžiausia bu­vusio Leonardavo dvaro vertybė – parkas. Leonardavo dvaro parke skulptoriaus A. Pajuodžio įkurtas Mėnulio akmens skulptūrų parkas. Iki dvaro apie 1 km. Patogus privažiavimas prie upės.

14.  Atokvėpio vieta. Maudykla. Dešiniajame krante, ties Ąžuolytės k. Patogus privažiavimas.

15. Poilsiavietė. Kairiajame krante, ties Mučiūnų k.

16.  Nevėžio ir Upytės santaka. Čia yra keletas tipiškų senvagės ežerokšnių.

17. Atokvėpio vieta. Kairiajame krante, Krivulių k.

18. Buvusio Slabados malūno užtvanka. Užtvankai daugiau nei 100 metų. Nors malūno jau nelikę, užtvanka iš riedulių ir ąžuolo rąs­tų, sutvirtinta betonu dar tvirtai tramdo upės tėkmę. Čia reikės išlipti ir perkelti baidares. Geriausia kairiuoju kraštu.

19.  Krekenava. Miestelis pasitinka didingos bažnyčios bokštais. Krekenava žinoma nuo Vytauto Didžiojo laikų. Istoriniuose šaltiniuo­se pirmą kartą paminėta 1409 m. Garsi Krekenavos bažnyčia, plačiai žinoma dailininko R.Švoinickio tapytais paveikslais bei stebuklingu Dievo Motinos pa­veikslu. 1915-1918 metais čia dirbo ir kūrė kunigas poetas Maironis. Krekenavos miestelio centras, jo gatvių tinklas-urbanistinis draustinis. Miestelio centre yra parko informacinis stendas.

Po tiltu plaukti deši­niu kraštu. Gelžbetoninis 68 m ilgio tiltas statytas 1931 m.

20.  Švenčiuliškių kaimas. Už tilto, kairiajame krante driekiasi senovinis kaimas su šimtametėmis sodybomis. Kraštotyrininko Jono Žilevičiaus rūpesčiu Švenčiuliškių kapinaitės išpuoštos girnapusėmis. Žydų kapinės mena gausią Krekenavoje gyvenusią žydų bendruome­nę. Varnakalnio miške, prie Krekenavos girininkijos įrengtas mokomasis-pažintinis takas „Girinio takas”. Iki pažintinio tako apie 1 km.

21.  Poilsiavietė. Mišrus senas pušynas, ąžuolai, tai – vertinga brandaus miško buveinė. Dvi, viena nuo kitos 300 metrų nutolusias poilsiavietės, apžvalgos bokštelis.

22. Linkavičių-Slabados dvaras. Dešiniajame krante, prie Lokaušėlės žiočių. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą dvaras paminėtas 1585 m. Šiuo metu yra išlikę 16 pastatų. Iš jų įdomesni du akmenų mūro tarnų namai, svirnas su daržo­vių sandėliu. Išlikęs dvaro parkas. Prie Nevėžio yra malūno užtvankos griuvėsiai. Šioje vietoje Nevėžis šakojasi į dvi šakas, vėliau vėl susijungia.

23. Jasnagurkos (Skaistkalnės) vandens malūno liekanos. Šiuo metu likę tik malūno pamatai. Nuo 1966 m. malūnas dirbo va­romas elektros energijos. Vėliau išgriauta užtvanka, malūnas apleis­tas, o 1992 m. sudegė. Iš buvusio dvaro sodybos labai mažai kas liko: gyvenamasis namas, ledainė, ūkinio pastato griuvėsiai, vartų stulpai, parko fragmentai. Tarpukario metu čia buvo keltas.

24.  Barinės kapinynas. 100 metrų link sodybos, dešinėje pusėje yra X-XIV a. plokštinis kapinynas. Barinėje X-XIV a. mirusieji buvo laidojami deginti.

25. Daniliškis. Nevėžio slėnis čia prasiplečia apie 1 km., jo šlaitai apie 30 m aukštumo, upės vaga 30-40 m platumo, vandens gilumas vasarą 0,2-1,5 m, abu krantai aukšti, apie 2 m.

Žemiau Skaistkalnės kairiajame Nevėžio upės šlaite yra Daniliškių dvaras su taisyklingai išplanuotu parku ir gausingomis šaltinių vers­mėmis. Parke puikuojasi įspūdinga apie 350 liepų alėja. Netoli parko, dvaro kapinaitė­se yra Platono Jankausko (1860-1941) kapas-koplytėlė.

26.  Liaudės žiotys. Prie Liaudies žiočių seniau buvo Sasų pilis, storastijos centras, žinoma iš kryžiuočių kronikų jau 1394 m. Dešiniajame Liaudies krante, greta Bakainių kaimo yra išlikęs pilies kalnas, va­dinamas Bakainių piliakalniu. Jokios gyvenamos vietos su Sasų ar panašiu vardu čia nebeliko.

Nevėžio vagoje ties Liaudės žiotimis guli didžiulis akmuo, dugnas čia kietas, akmenuotas, vanduo teka labai smarkiai, viena po kitos eina trys rėvos.

27. Brasta. Patogus privažiavimas prie upės, upėje sala.