Žygis „Parko keliukais ant dviejų ratų“

Mindami dviračio pedalus žvalgysimės po apylinkes ir stabtelėsime susipažinti su lankytinais objektais. Iš anksto pasirinkę kryptį iš Krekenavos regioninio parko lankytojų centro kiemo patrauksime į Šiaurę arba į Pietus.

Šiaurinis maršrutas:

• Keliaujant dešiniuoju Nevėžio krantu galima apžiūrėti buvusio Slabados malūno užtvankos liekanas, buvusį Leonardavo dvarą, buvusio Vadaktų malūno užtvanką, užsukti į Ustronės viensėdį, kuriame įsteigtas J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus, žvilgtelėti į buvusį Ūdrų dvarą, pasidomėti Vadaktėlių bažnyčios istorija, persikelti į kitą Nevėžio krantą kabamuoju (beždžionių) tiltu.
• Susiruošus važiuoti kairiąja Nevėžio slėnio puse galima pirmiausia susipažinti su Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kuriai suteiktas mažosios bazilikos statusas, pasidairyti miestelio aikštėje su fontanu ir tada, pervažiavus upę Krekenavos tiltu, apžiūrėti ypatingas Švenčiuliškių kaimo kapinaites, užsukti pasidairyti po girinio taką, pažvelgti į Linkavos upelyje mirkstantį akmenį Rapolą. Iš ten jau trauktume link Rodų koplyčios-mauzoliejaus ir V. Svirskio kryžiaus bei stogastulpio su skulptūromis. Jei oras palankus, galima nusimaudyti Naujarodžių tvenkinyje ir atsipūsti stovyklavietėje prie Nevėžio.

Pietinis maršrutas:

• Patraukus į Pietus dešiniuoju Nevėžio krantu svarbiausias tikslas – pasiekti kovas su kryžiuočiais menantį Bakainių piliakalnį ir Surviliškio kabamąjį tiltą. Pakeliui galima žvilgtelėti į buvusį Linkavičių-Slabados dvarą, šio dvaro malūno užtvankos liekanas, užsukti pažiūrėti į buvusio Skaistkalnės malūno griuvėsius.
• Riedant kairiąja Nevėžio slėnio puse galima užsukti į pažintinį senvagių taką, aplankyti Barinės kapinyną, pasigrožėti Daniliškio liepų alėja, nuvažiuoti iki Burvelių alkakalnio ir apžiūrėti per Antrąjį pasaulinį karą sugriautą Kazokų tiltą.