Kelionės dviračiais ištvermingiems keliautojams „Centrinis žiedas“

Rugsėjis,  orai dar pakankamai šilti, lietūs nuplovė dulkes, dabar geriausias laikas išbandyti mūsų parko dviračių takus vedančius žvyrkeliais ir miško takais, asfalto dangos neišvengsite, bet tai bus tik palyginus nedidelės atkarpos. Pristatome Jums dviračių maršrutą „Centrinis žiedas“ (visas tąsas rasite čia), trasos ilgis 50km . 

Kelionę pradedame nuo Krekenavos regioninio parko lankytojų centro (1). Trumpas pasiruošimas apžvelgiame vaizdus nuo bokšto. Automobilį paliekame parko aikštelėje ir  važiuojame iki Krekenavos Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažosios bazilikos (2). Iš ten per Krekenavos miestelį, trumpam užsukame  prie Švenčiuliškų pušies, o tada keliaujame iki  Švenčiuliškių kaimo kapinaičių (4). Čia stabtelime ilgėliau.  Kapinaitės senos pilnos girnapusių ir riedulių, įėjus pasitinka takelis su iš abiejų pusių išdėstytais plokščiadugniais akmenimis su dubeniu, aplink paminklai svarbiems istoriniams įvykiams atminti. Tai tarsi muziejus po atviru dangumi. Keliaujame toliau iki  „Girinio tako“ (7) pakeliui matome  paminklinius akmenis A. Mackevičiui (5),  ir Maironiui (6). Girinio take pasigrožėję Linkavos upelio šlaitais. Važiuojame iki stumbryno. Asfaltas vingiuoja mišku, pasukus link stumbryno prasideda miško kelias. Pašilių stumbryne (11), atokvėpis šalia stumbrų. Sekantis tikslas Rodų koplyčia-mauzoliejus (12). Koplyčia pastatyta 1861m pagal italų architekto L.C. Anikinio projektą. Atidavę pagarbą architektui iš Italijos, paskleidusiam mūsų krašte florentietišką dvasią, keliaujame į Diplomato J. Urbšio tėviškės sodyba (13). Sodyba žavi savo laiko nugludintu autentiškumu. Papietavę poilsiavietėje ties Vadaktėliais kabančiu tiltu (15) keliamės į kitą upės pusę. Vadaktėliuose (17) dvarvietė, Šv. Jono Nepomuko bažnyčia ir kapinės. Važiuojame žvyro keliu iki Ūdrų dvarvietės (18). Dvarvietė privati, bet šalia jos yra Svirnupio vinkšna (saugomas gamtos objektas). Kadangi dar jėgų yra nužingsniuojame 300m pievos keliuku pažiūrėti gamtos kūrinio. Toliau kelyje J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejus (20) jo pristatinėti nereikia, nes apie šį muziejų vien tik šilčiausi atsiliepimais.  Vėl važiuojame link Krekenavos, grožimės senais medžiais šalikelėje ir upės slėniu. Dar viena stotelė Leonardavo dvarvietėje „Mėnulio akmens parke” (22). Apžiūrėję skulptūras sėdame ant dviračių, dar 20 min. važiavimo šalia Nevėžio slėnio ir pasiekiame Krekenavos Regioninio parko Lankytojų centrą. 

Šį maršrutą galima dalinti į dvi dienas ir pusiaukelėje apsistoti kaimo sodyboje nakvynei pvz.: Kaimo turizmo sodyba „Pas Rapolą”  (14) arba  Ramutės ir Rigoleto Mykolaičių kaimo turizmo sodyba (16).