Krekenavos regioniniame parke skambėjo sutartinės

Rugsėjo 16 d. Panevėžio rajone vyko Aukštaitijos regiono sutartinių šventė  „SUTARJĖLA“.  Tai – tradicinis renginys, sukviečiantis sutartinių mylėtojus iš visos Lietuvos. Visą dieną  skirtingose Panevėžio rajono vietose skambėjo sutartinės, o vakare prie Krekenavos regioninio parko lankytojų centro ir apžvalgos bokšto vyko baigiamasis renginys. XVIII-ojoje šventėje dalyvavo daugiau kaip 20 sutartinių giedotojų grupių, kurios savo giedamomis sutartinėmis džiugino Panevėžio rajono gyventojus ir svečius.

Šventės organizatorius: Krekenavos kultūros centras. Šventės partneriai: Miežiškių kultūros centras, Ramygalos

kultūros centras, Smilgių kultūros centras, Vadoklių kultūros centro Jotainių Kultūros Įstaiga, Upytės tradicinių amatų centras Upytės Amatai ir Krekenavos regioninis parkas. Šventę finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio rajono savivaldybė.

Sutartinės – pasaulinio pripažinimo sulaukusi, unikali, ilgaamžė lietuvių kultūros tradicija. Lietuvių polifoninės dainos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos 2010 m.

Sutartinės – lietuvių muzikinio folkloro rūšis, atsiradusi gimininės ir gentinės visuomenės raidos laikotarpiu ir suklestėjusi 16 – 19 amžiuje. Buvo paplitusios Rytų Aukštaitijos šiaurėje (jų dar buvo aptinkama 20 a. antroje pusėje), tačiau beveik nežinomos Lietuvos kitose etnografinėse srityse. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Yra žinomos darbo (rugiapjūtės, linarūtės ir kt.), kalendorinių švenčių (Velykų, Užgavėnių, Sekminių ir kt.), vestuvių, šeimos, karo, istorinės, kitų žanrų sutartinės.

Almos Kavaliauskienės nuotraukos