Pažinkime gamtines vertybes!

Nuo šiol keliautojai galės lengviau pažinti gamtos sukurtas vertybes. Šį rudenį Aukštaitijoje vienodais moderniais, neutralių spalvų, minimalistinio stiliaus ženklais paženklinti gamtos paveldo objektai: išskirtinių matmenų senoliai medžiai, medžių alėjos, šaltiniai, didžiuliai rieduliai, įspūdingos atodangos, smegduobės, kalvos, raguvos ir kt.,- įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ES projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“.

Nuo seniausių laikų žmonės jautė stiprų ryšį su gamta, garbino didelius medžius, senas girias, stambius riedulius, šaltinius, alkus. Su jais siejo padavimus, pasakojimus ir tikėjimus. Šiais laikais gamtinės vertybės saugomos valstybės – joms suteikiamas gamtos paveldo objekto statusas ir nustatomas apsaugos ir naudojimo režimas. Gamtos paveldo objekto teritorijoje ir jo aplinkoje: 5 m – nuo akmens kraštų ir nuo medžio lajos projekcijos į žemės paviršių; 25 m – nuo šaltinio,- neleistina veikla, kuri gali sunaikinti ar sužaloti šiuos objektus ar jų vertės požymius: draudžiama kasti ir arti žemę; perkelti į kitą vietą riedulius, statyti statinius, įrengti įrenginius, statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais, sandėliuoti kenksmingas medžiagas; auginti genetiškai modifikuotus augalus, įveisti želdinius, trukdančius apžvelgti gamtos paveldo objektus ir kt.

Pagal svarbą ir unikalumą gamtos paveldo objektai skirstomi į valstybinės reikšmės ir saugomus savivaldybių. Patys vertingiausi valstybės saugomi gamtos paveldo objektai skelbiami gamtos paminklais. 2022 metais Lietuvoje buvo 701 valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, iš jų 155 – gamtos paminklai, ir 232 – savivaldybių.

Panevėžio rajone yra 16 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Gamtos paminklais paskelbti akmuo Rapolas, Banionių akmuo ir Pakuodžiupių kadagys. Pristatome juos:

Geologiniai gamtos paveldo objektai

Nors pasak padavimų daugelį akmenų į mūsų kraštą atnešę velniai, tačiau iš tiesų didžiulius akmenius į Lietuvą atrideno ledynai. Dėl šios priežasties tokie akmenys dar vadinami rieduliais.

Krekenavos regioniniame parke ramiai Linkavos upelio pakrantėje įsitaisęs didžiulis riedulys, gražiu vardu – Rapolas. Dėl savo įspūdingo dydžio: 14,54 m apimties, 2,55 aukščio, 5,14 m ilgio ir 4,18 m pločio, jis 1964 m. paskelbtas gamtos paminklu. Sudarytas iš blastoklazito (kataklazuoto granitogneiso). Neįprastas vardas akmeniui, manoma, suteiktas pagal netoliese gyvenusį vietinį sodybos šeimininką. Riedulį rasite, keliaudami keliu iš Krekenavos link Ramygalos, pasinaudoję nuoroda „Akmuo Rapolas”.

Banionių akmuo – didžiulis riedulys Kliukmaniškio k., Paįstrio sen., paskelbtas gamtos paminklu 1999 m.  Banionių akmens ilgis 6,5–7 m, plotis – 5,5–6 m, aukštis (virš žemės) – daugiau nei 3 m (atkastas ne visas akmuo). Didžiausia horizontali apimtis 12 metrų. Pagal sudėtį Banionių akmuo – rožinis granitas. Nors akmuo toks didelis, tačiau jį pastebėti sunku, nes jis slūgso dirbamo lauko duobėje, pilnoje vandens. Didžioji akmens dalis apsemta. 1977 m. melioratoriai nesėkmingai jį bandė iškasti ir išvilkti. Link jo anksčiau buvęs įrengtas lieptelis dabar sunykęs. Šalia stovi senas čia buvusios sodybos kryžius. Pasiekiamas važiuojant keliu  Pumpėnai–Krikliniai–Smilgiai.

Ėriškių kaimo (Upytės sen.) pakrašty esančiame parkelyje prie kultūros centro stovi Akmuo Velnio pėda. Jo forma primena kupetą. Riedulys atgabentas iš melioruojamų Žvirblių kaimo laukų. Akmenyje buvę keli natūralūs įdubimai, vadinami „velnio kulnimis“. Pasak padavimo, velnias, stovėdamas ant akmens, saugojęs paslėptus pono pinigus, todėl taip ir likę jo pėdsakai. Buvo tvirtinama, kad prie jo vaidenosi. Atvilkus į Ėriškius, riedulys buvo apverstas, todėl jokių duobučių ar pėdų žymių neliko matyti.Akmens aukštis – 1,8 m, ilgis – 3,82 m, plotis – 2,55 m; didžiausia horizontali apimtis – 9,44 m. Saugomas nuo 1999 m.

Nauradų akmuo guli duobėje šalia miškelio, netoli Nauradų kaimo, Smilgių sen. Anksčiau virš žemės kyšojo tik jo viršūnė. 2013 m. didelė riedulio dalis buvo atkasta. Kad akmenį supančioje duobėje nesikauptų vanduo, nuvestas drenažas į žemiau bėgantį upelį. Riedulio aukštis – 2,40 m, ilgis – 7,10 m, plotis – 5,00 m, perimetras – 19,50 m. Akmuo sudarytas iš migmatizuoto granito gneiso su pegmatitinėmis gyslomis. Vietomis padūlėjęs, apskaldytas. Paskelbtas saugomu 2007 m. Kelią surasti padės nuorodos nuo  Nauradai – Naujamiestis – Krekenava kelio.

Ramygalos seniūnijos laukuose randama daug didelių riedulių. Vienas jų – Barklainių Didysis akmuo, Černiauskynės vs., Ramygalos sen. Riedulys matomas vidury dirbamų laukų, važiuojant VIA Baltica ties Barklainių I kaimu. Saugomu paskelbtas 1964 m.

Netoliese jo – Joskildų k., Ramygalos sen., drėgname beržų ir alksnių miške (Naujamiesčio g-jos 640 kv. 26 skl.) guli Užkalnių akmuo. Paskelbtas saugomu 1964 m. Riedulys sudarytas iš pilko granito, 2,9 x 2,5 m dydžio ir 1,4 m aukščio. Riedulio paviršius apsamanojęs, vietomis kerpėtas.

Masyvus Naujamiesčio akmuo slūgso vidury dirbamų laukų, apie 1 km atstumu nuo Naujamiesčio kaimo. Jį tolumoje galima pamatyti, važiuojant keliu iš Naujamiesčio į Upytę. Paskelbtas valstybės saugomu 1992 m.

Hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai

Vilktupio šaltinis trykšta stačiame šaltiniuotame dešiniajame Lėvens upės šlaite Žaliojoje girioje (Gegužinės g-jos 238 kv., 22 skl.), Karsakiškio seniūnijoje. Paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu 1985 m. Šaltinio sudėtis: gėlas hidrokarbonato magninis kalcio vanduo. Debitas – 0,19 l/s, mineralizacija – 235,92 mg/l. Šaltinis patogiai pasiekiamas, važiuojant iš Paliūniškio į Žaliąją girią.

Botaniniai gamtos paveldo objektai

Paįstrio seniūnijoje įspūdingo dydžio Pakuodžiupių kadagiui yra apie 120 metų. Jo aukštis siekia 11,5 m.  Kadagys suaugęs bent iš 3 kamienų. Gamtos paminklas – nuo 1960 m.

Daniliškio liepų alėja Krekenavos regioniniame parke, Daniliško k., Krekenavos sen., paskelbta valstybės saugoma 2007 m. Mažalapių liepų alėja tęsiasi apie 280 m. Alėjoje auga  275 liepos, 8 paprastieji klevai ir 1 paprastasis uosis. Skaičius apytikslis, nes dalį keliakamienių medžių galima vertinti ir kaip 1 individą, ir kaip kelis. Stambiausia liepa – 25 m aukščio, 2,58 m apimties.  Lengvai surandama, keliaujant keliu Vilainiai – Šventybrastis – Krekenava.

Pasivaikščioti po tokią alėją vienas malonumas. Alėja – čia buvusio Daniliškio dvaro želdinių svarbiausias akcentas. Daniliškio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pabaigos. Kadaise čia žaliavęs gražus parkas, terasomis besileidžiantis į upę, o įšlaitėse tryškę šaltiniai. Parke buvę du kryždirbio V. Svirskio kūriniai – mediniai liūtai. Deja, bet šiuo metu parkas sunykęs ir apleistas. Pati alėja taip pat yra patenkinamos būklės ir prašosi pagalbos. Jos tvarkymo darbai planuojami 2023 m.

Kalnelio daugiakamienė pušis – išskirtinės formos medis Krekenavos regioniniame parke. Ją sudaro trys kamienai, kurių apimtis 2,3 m,  2,2 m ir 1,7 m. Aukštis – 21,5 m. Kiekvienas kamienas šakojasi ir formuoja savitos formos ir struktūros lają. Amžius – apie 120 metų. Valstybės saugoma nuo 2007 m. Medis auga Nevėžio pakrantėje Kalnelio k., apie 2 km nuo kelio Naujamiestis – Upytė, pasukus į vakarus pamiške. Pastaraisiais metais pušies būklė pablogėjo: didelė lajos dalis nudžiūvo, smarkios vėtros aplaužė šakas, – todėl sekančiais metais planuojama atlikti jos tvarkymo darbus.

Švenčiuliškių pušis auga Krekenavoje, kairiajame Nevėžio upės slėnio pakraštyje ties Švenčiuliškių kaime buvusiomis Krekenavos žydų bendruomenės kapinaitėmis. Krekenavos regioniniame parke kerojančios pušies amžius yra apie 200 metų. Jos aukštis siekia 16,5 m, o kamieno apimtis – 3,67 m. Atviroje vietoje auganti pušis formuoja plačią, netaisyklingos formos lają, turi itin storas, įvairiai išsiraičiusias šakas. Pušis paskelbta saugoma nuo 2012 m.

Svirnupio vinkšna  – storiausias ir seniausias iš žinomų šios rūšies medžių Panevėžio rajone, auga Svirnupio upelio kairiajame krante, netoli Ūdrų dvaro (Vadaktėlių k., Naujamiesčio sen.). Jai yra apie 180 metų. Pasižymi įspūdinga laja, kurią formuoja trys masyvūs kamienai. Apimtis – 5,81 m. Medžio aukštis 24 m. Paskelbta saugoma nuo 2017 m. Randama, keliaujant iš Naujamiesčio į Krekenavą.

Nepaprastai gražus Bučių ąžuolas auga prie Bučių kaimo (Naujamiesčio sen.) vieškelio šalia sodybos, pažymėtas kelio nuorodomis. Medis su įkelta koplytėle, gražiai sodybos šeimininkų prižiūrimas, plačiai aptvertas apsaugine tvorele. Ąžuolo aukštis – 18 m, apimtis – 5,15 m, amžius – 280 metų. Ąžuolas paskelbtas saugomu 2016 m.

Naujamiesčio ąžuolas išsikerojęs stovi Naujamiesčio miestelyje šalia Dariaus ir Girėno gatvės, netoli mokyklos. Jo aukštis – 21,5 m, apimtis – 5,59 m. Jam yra  apie 310 metų, paskelbtas saugomu 2016 m.

Netoli Naudvario dvaro sodybos (Pažibų k., Naujamiesčio sen.) Pažibų liepų alėjoje auga 59 liepos. Alėjos ilgis – apie 150 m. Medžių aukštis 17-18 m. Liepų alėja paskelbta valstybės saugoma 2016 m.

Gaila, bet visi medžiai dėl natūralaus biologinio senėjimo bei aplinkos sąlygų poveikio (vėjo, sniego, šalčio, žmogaus veiklos) patiria neišvengiamus pokyčius: netenka dalies lajų šakų, daugėja ertmių kamienuose, plinta vidinis puvinys. Medžiai tvarkomi, tik esant pagrįstam poreikiui ir užtikrinant, kad būtų išsaugotas jų pačių ir jų aplinkos natūralumas, pasitelkiant specialistus – arboristus.

Kviečiame aplankyti išskirtinius gamtos kūrinius! Jie lankomi visais metų laikais bet kuriuo paros metu. Tačiau įspėjame, kad ne visi jų lengvai pasiekiami ir surandami: ne visur veda kelio nuorodos ir įrengti privažiavimo ar priėjimo takai.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos

Krekenavos regioninio parko grupės patarėja  

Alma Kavaliauskienė